Gerbiami aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų nariai, visa akademine bendruomene,

 pasibaigus 2019-iesiems dera apibendrinti svarbiausius savo veiklos rezultatus. Šie rezultatai yra arba lokalūs – svarbūs kiekvienai aukštajai mokyklai atskirai, arba mums visiems. Į tokį visiems reikšmingą ir laukiamą rezultatą buvo orientuota mūsų šalies aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų junginio – LAMPSS – veikla.

Visų pirma reikėtų paminėti Švietimo ir mokslo šakos 2020 metų kolektyvinės sutarties papildymą. Jis liečia mums visiems žinomą ir aiškią problemą: aukštojo mokslo studijų ir mokslo apskritai finansavimą, dėmesį ir pagarbą ten dirbantiems žmonėms. Iki šiol tai yra akivaizdžiai nepakankama. Ypač tai pastebima požiūrio į bendrojo lavinimo mokyklų darbuotojus kontekste. Mokytojų darbo reikšmė iki šiol tebevertinama nepakankamai, tačiau su jais kalbama ne taip arogantiškai kaip su aukštųjų mokyklų darbuotojais. Ne iš pagarbos mokyklai, o dėl mokytojų profesinių sąjungų svorio – mokyklų profesinės sąjungos vienija apie 4 kartus didesnę darbuotojų dalį negu aukštųjų mokyklų darbuotojų profesinės sąjungos ir geba organizuoti nemažus streikus.

Nepaisant ribotų aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų galių, pasiekimų turime. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. dėstytojų ir mokslininkų atlyginimas padidės 10 proc. Iš viso jis realiai augs jau trečius, o daliai mokslo darbuotojų (mažiausiai uždirbusių) jau ketvirtus metus, ko nebuvo nuo 2009 metų arba nuo krizės pradžios. Tai, kad dalis universitetų šių pinigų darbuotojams neišmokėjo, yra įvairių priežasčių, iš kurių dažniausios: a) dalis darbuotojų dirba tiek su valstybiniais, tiek ir su komerciniais studentais, todėl pakilęs darbo užmokestis (DU) valstybinei daliai, nepadidėjo komercinei; b) sumažėjus studentų skaičiui, darbo vietos išlaikymas pabrango, todėl dalis šių išlaidų buvo nukreipta darbo vietai išlaikyti. Pavieniais atvejais tai leido išsaugoti etatą, bet dėl to DU nepadidėjo tiek, kiek buvo tikėtasi; c) buvo ir absurdiškų atvejų, kai darbuotojams skirtas DU buvo išmokėtas studentams stipendijų pavidalu, bet šis atvejis nutiko tik todėl, kad tose aukštosiose mokyklose LAMPSS neturi savo atstovybės, nes jų profesinės sąjungos nėra LAMPSS narės.

Darbo užmokesčio padidėjimą įtvirtina Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis, kuri turi įstatymo galią, jos laikytis privalu ir būsimoms šalies vyriausybėms. Ypač svarbi dar viena nauja Šakos sutarties nuostata, kad iki 2025 m. dėstytojų ir mokslininkų atlyginimas turi pasiekti 150 proc. šalies darbuotojų atlyginimų vidurkį.

LAMPSS turėjo vilčių pasiekti geresnių rezultatų ir sudaryti labiau mus tenkinančią Šakos sutartį. Siūlėme dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus didinti 20 proc. daugiau, pradėti šį procesą ne nuo rugsėjo, o nuo sausio mėnesio, padidinti ne tik jų, bet ir neakademinių darbuotojų atlyginimus (tam buvo prašyta 8 mln. eurų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo klausimu mus palaikė). Derybos vyko apie metus. Keičiantis ŠMSM ministrams darbai įstrigo ir tik lapkričio 28 dieną, LAMPSS paskelbus įspėjamąjį streiką, kuriuo parodyta, kad LAMPSS neatsisako savo pozicijos visomis priemonėmis atstovauti aukštojo mokslo darbuotojų interesams, gruodžio 2 d. Šakos sutartis buvo pasirašyta, o po dviejų dienų užregistruota. Joje pasiekta ne tik tai, kas buvo sutarta 2019 metų Šakos kolektyvinės sutarties redakcijoje, bet ir parodyta, kad visos Šakos kolektyvinės sutarties derybinės šalys yra vieningos, siekdamos bendro intereso – darbuotojų atlyginimų augimo visame sektoriuje. Dabar tik laiko klausimas, kada bus padidintas ir nepedagoginio bei mokslinio personalo darbo užmokestis aukštosiose mokyklose. ŠMSM ministro Algirdo Monkevičiaus vadovaujama ministerija jau surado dalį lėšų, reikalingų šiam procesui pradėti, todėl nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos kartu su mokslininkų ir pedagogų darbo užmokesčiu didės ir koncertmeisterių bei dar kai kurių pozicijų darbuotojų darbo užmokestis. Tai nėra daug, bet tai yra daugiau, nei buvo suderėta Šakos kolektyvinės sutarties redakcijoje, ir LAMPSS tai vertina kaip ŠMSM, Vyriausybės ir Seimo siekį grįžti prie racionalaus dialogo.

Galbūt nevertėjo pasirašyti Sutarties, jeigu ji netenkina visų mūsų reikalavimų? Tačiau kokia būtų padėtis, kalbant apie darbuotojų atlyginimus, Šakos kolektyvinės sutarties nepasirašius? Buvo likusios tik kelios dienos iki valstybės 2020 metų biudžeto galutinio svarstymo ir priėmimo Seime. Nepasirašius Sutarties, lėšų biudžete neatsirastų, ir aukštojo mokslo darbuotojų padėties pagerinimo šiemet būti negalėtų.

Gerai suprantame, kad laimėta netiek kiek norėta. Tačiau tai ne profesinių sąjungų, susijungusių į LAMPSS, kaltė. Profesinių sąjungų galios priklauso ne tiek nuo jų lyderių diplomatinių gebėjimų ir aktyvumo, kiek nuo profesinių sąjungų narių skaičiaus, kovingumo ir suvokimo, kad savo interesus galime patenkinti tik organizuotai. Vargu ar yra manančių, kad savo interesus galima efektyviau ginti asmeniškai, tačiau į profesines sąjungas dažnas „akademikas“ vis dar žiūri keistokai: pripažįsta, kad jos reikalingos, tačiau jų nariais tapti neskuba. O be profesinių sąjungų, kitų organizacijų, gebančios geriau ginti darbuotojų interesus, nėra. Kiek iš jūsų dalyvavo LAMPSS rengtose protesto akcijose, kiek buvo pasirengusių streikuoti ilgiau negu dvi įspėjamojo streiko valandas, kiek praėjusiais metais pervedė 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio į savo profesinės sąjungos arba LAMPSS sąskaitas? Gerai, kad LAMPSS randa bendrą kalbą su svarbiausiu šalies mokytojų profesinių sąjungų junginiu (Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga), nes bendromis jėgomis kalbėtis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra lengviau. Bet būtų dar lengviau, jeigu LAMPSS jaustų realią visų šalies aukštųjų mokyklų paramą.

Pasirašius Šakos kolektyvinę sutartį, keistai nuskambėjo įspėjamojo streiko menkinimas, komentarai ir kaltinimai LAMPSS, kad pasiekta tiek nedaug, jog geriau būtų Šakos sutarties apskritai nepasirašyti. Mes tai suprantame tik kaip neįteisintų ir derybinės teisės neturinčių organizacijų siekį būti išgirstiems. Iki šiol jos nedaug nuveikė, didindamos aukštojo mokslo darbuotojų darbo užmokestį, kita vertus, jų parodytas užsispyrimas ir radikali elgsena padėjo atkreipti Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į aukštojo mokslo darbuotojų darbo užmokesčio problemą. Vis dėlto LAMPSS rekomenduoja ateityje tokias akcijas derinti su kolektyvines derybas vedančiomis šalimis, kad nebūtų padaryta neatitaisoma žala kolektyviniams susitarimams. Jau dabar matome, kad kelerius metus iš eilės vykstančios radikalios akcijos nors ir leido atkreipti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į švietimo problemas, tačiau kol kas apčiuopiamos finansinės naudos sektoriui neatnešė.

Tokius kaltinimus išreiškę kai kurie Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės atstovai pamiršta, kad jie patys nedalyvavo bendroje kovoje dėl darbuotojų interesų, ignoravo LAMPSS, nors buvo ne kartą kviesti dalyvauti bendroje veikloje. Reikia žinoti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įgaliota vesti derybas tik su aukštųjų mokyklų susivienijimais, o kitų, be LAMPSS, nėra. Beje, neaišku, kur šie kritikai buvo ištisus dešimtį metų, kada aukštųjų mokyklų darbuotojų atlyginimai apskritai nedidėjo, nors šalies BVP jau nuo 2011 m. ėmė augti. Jų parodomosios akcijos praeitų metų pabaigoje, kai „šaukštai jau buvo po pietų“, aukštųjų mokyklų darbuotojams negalėjo duoti realios naudos. Tačiau jos galėjo pagerinti kai kurių asmenybių įvaizdį, svarbų joms siekiant politinių ar kitų dividendų.

Greitai prasidės LAMPSS ir kitų Šakos sutarties subjektų, atstovaujančių mokytojams, derybos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl 2021 metų šios Sutarties tobulinimo. Reikalausime ženklesnio atlyginimų dėstytojams ir mokslininkams didinimo, žadėto neakademinio personalo darbuotojų atlyginimų kėlimo. Kelsime ir kitus svarbius Jums klausimus. Laikas parodys, ar LAMPSS kritikai šiame etape bus tarp kovojančiųjų.

Didesni atlyginimai ir geresnis mokslo srities finansavimas gali džiuginti tik tuos, kurie turi tą darbą. Darbo vietų problema šiandien yra aktuali visoms aukštosioms mokykloms. Nors jau dabar darbo rinkai trūksta kai kurių specialybių specialistų, tačiau juos rengiančios programos uždaromos, mokslininkai, dėstytojai bei kiti universitetų ir kolegijų darbuotojai netenka darbo. LAMPSS iniciatyva gruodžio mėnesį VDU ŽŪA vyko rimta diskusija, kiek ir kokių sričių specialistų reikia Lietuvai. Buvo parengti siūlymai iš esmės keisti mažesnių miestų ir kaimo mokyklų abiturientų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Tai liečia ne tik su žemės ūkiu susijusias programas. Be to, Vyriausybė turi įvykdyti visus savo įsipareigojimus skirti pakankamą finansavimą reorganizuojamoms aukštosioms mokykloms. Ne jų valia pradėto universitetų jungimo proceso našta neturi būti užkrauta tik ant jų pačių pečių.

Išspręsti per dešimtmečius susikaupusias aukštojo mokslo problemas, įveikti įtakingų elito grupių savanaudišką pasipriešinimą ir jų apologetų skleidžiamą demagogiją apie mokslo darbuotojų ir dėstytojų negebėjimą prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir tariamą jų, kaip valstybės išlaikytinių, vaidmenį, bus labai sunku. Būtent šiais argumentais remiantis, ankstesnės Vyriausybės aukštojo mokslo finansavimą sumažino nuo 1,4 proc. iki 0,8 proc. BVP per metus. Šiuo metu dėl tokio sumažėjimo universitetai ir kolegijos negauna daugiau nei 250 mln. eurų per metus. Šių lėšų pakaktų visų aukštųjų mokyklų darbuotojų darbo užmokestį padidinti daugiau nei du kartus.

LAMPSS jau kelerius metus iš eilės siekia, kad bent dalis iš aukštojo mokslo paimtų lėšų būtų skirta jo darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, tačiau rezultatai būtų geresni, jeigu prie to prisidėtų šias lėšas praradusių universitetų administracijos ir profesinėms sąjungoms nepriklausantys darbuotojai. Pastarieji labai dažnai skundžiasi, kaip jiems blogai, tačiau visiškai nieko nenuveikia, kad situacija pasikeistų iš esmės.

Linkime, kad Naujaisiais metais kiekvieno iš Jūsų pasiekimai atitiktų įdėtas pastangas. Ir nepamirškime, kad kovos už mūsų bendrus interesus sėkmę lems Jūsų – profesinės sąjungos narių ir visų akademinių darbuotojų – parama LAMPSS.

LAMPSS Taryba

• Kitas