Aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo specifika lemia tai, kad jų darbo krūvio apskaita negali būti grindžiama vien formaliu kriterijumi – laiku, praleistu auditorijoje ar apskritai aukštosios mokyklos patalpose. Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė (Darbo kodekso 145 str. 2d.). Didesnė protinė ar emocinė įtampa reiškia, kad darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai nėra pažeidžiami, bet dėl darbų pobūdžio, darbo svarbos, darbo klaidų sukeliamų padarinių ir darbinės atsakomybės darbo laikas turėtų būti trumpesnis nei dirbant kitokį darbą (LR darbo kodekso komentaras, 179 psl.). Remdamasi komentuojamojo straipsnio 2 dalimi, Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 30d. priėmė nutarimą Nr. 1195, kuriuo patvirtino darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarką. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, Vyriausybės nutarimu Nr.1195 bei kitais teisės norminiais aktais, aukštųjų mokyklų dėstytojai turėtų dirbti trumpesnę (ne daugiau 36 val.) nei kitų kategorijų darbuotojai, darbo savaitę.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ne kartą yra gavęs dėstytojų nusiskundimų, kad realiai aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo savaitė yra ilgesnė, nes daugelis jų atliktų darbų apskritai nėra apskaitomi, t.y. neįtraukiami į dėstytojo etatą sudarančias veiklas. Atsižvelgdamas į darbuotojų nusiskundimus, LAMPSS sudarė anketą ir atliko aukštųjų mokyklų dėstytojų sociologinę apklausą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad vien dėstymui dėstytojas (pvz. lektorius) vidutiniškai skiria 960 val. per metus. Kiekvienoje Lietuvos aukštojoje mokykloje be dėstymo darbuotojui dar tenka dirbti ir kitus darbus bei vykdyti mokslinę - tiriamąją veiklą. Kai kurios svarbios studijų kokybei veiklos, tokios kaip pasiruošimas paskaitoms, vadovavimas studentų savarankiškam darbui (užduočių rengimas, konsultavimas, vertinimas), studentų tarpinių rezultatų vertinimas, studijų programų bei dėstomų dalykų saviaanalizės ir kt., kai kuriose aukštosiose mokyklose nėra įtrauktos į dėstytojų darbo laiko struktūrą, t.y. šios veiklos nereglamentuojamos lokaliais aukštosios mokyklos teisės aktais. LAMPSS nuomone dėl tokios tvarkos realiai aukštųjų mokyklų dėstytojai dirba žymiai daugiau nei reglamentuoja teisės norminiai aktai, be to nemaža dalis jų atliktinų veiklų iš viso niekur nėra apskaitomos.

Dėl šių priežasčių, LAMPSS atstovai kreipėsi į socialinį partnerį – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją. Ministrui Gintarui Steponavičiui buvo pristatyti apklausos rezultatai, pateiktos išvados bei pasiūlymas kartu parengti dėstytojų etato struktūros bei darbo laiko pasiskirstymo pagal atskiras veiklas rekomendacijas, kuriomis galėtų vadovautis Lietuvos aukštosios mokyklos.

Atsižvelgdamas į šį LAMPSS pasiūlymą, ministras 2010 gruodžio 27 d., įsakymu Nr. V-2411 sudarė darbo grupę, į kurią įtraukė, visų suinteresuotų pusių - LAMPSS, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijų (LKDK), atstovus. Profsąjunga delegavo šiuos asmenis: LAMPSS pirmininką, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademijos docentą Artūrą Stimbirį, pirmininko pavaduotoją, Kauno technologijos universiteto docentą Vaclovą Kubilių, Kauno kolegijos lektorę Renatą Krygerienę. Universitetams atstovauja LURK Mokslo komiteto, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius Juozas Augutis, LURK studijų komiteto narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų prorektorius Alfonsas Janiūnas. Kolegijoms – LKDK atstovės – Vilniaus kolegijos Studijų tarnybos vadovė Rita Liepuonienė ir Šiaulių kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Danutė Valentienė. ŠMM – viceministrė Nerija Putinaitė (grupės pirmininkė), Studijų, mokslo ir technologijų departamento Koleginių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas ir Ekonomikos departamento Mokslo ir studijų ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Pachalkienė.

Grupės tikslas – parengti Aukštųjų mokyklų dėstytojų etato struktūros bei darbo laiko pasiskirstymo pagal veiklas rekomendacijų projektą.
2011 m. balandžio 7 d. darbo grupė parengė pirmines rekomendacijas „Aukštosios mokyklos dėstytojo etato struktūrai". Visos dėstytojo vykdomos veiklos suskirstytos į 8 svarbias sritis. Į šias sritis bus įtrauktos tokios svarbios veiklos kaip akademinės veiklos viešinimas, kvalifikacijos kėlimas, projektų rengimas ir kt. LAMPSS nuomone, toks detalesnis aukštųjų mokyklų dėstytojų etato struktūros išdėstymas, įneš daugiau aiškumo, leis geriau organizuoti dėstytojų darbą, pagerins jų darbo, ekonominius ir socialinius interesus, padės kelti studijų kokybę.
Šis pavyzdys rodo, kad laikantis visų suinteresuotų pusių geranoriškumo, vadovaujantis socialinio dialogo ir socialinės partnerystės principais, galima be įtampos, argumentuotai diskutuojant, pasiekti priimtinų susitarimų ir gerų rezultatų.

• Ankstesnis
• Kitas