Dr. Audriaus Armo studija apie akademinės etikos ir procedūrų kontrolierės PlagScan viešą pirkimą.
- Atnaujinta: 2022 gegužės 03, Antradienis 13:45
Skaitytojui pateikiama dr. Audriaus Armo studija yra savitas taikomojo mokslo kūrinys. Turint galvoje šio veikalo atsiradimo motyvus, platesnį kontekstą, ypač teisinius-administracinius, pilietinės politikos, žmogaus ir mokslininko teisių aspektus, ko gero, galėtume teigti, kad prieš akis turime netgi unikalų kūrinį.
Turinio prasme tai – tarpdalykinis veikalas, sukurtas žmogaus teisių, administracinės teisės, viešojo administravimo, iš dalies netgi ir sociologijos bei politikos mokslų sankirtoje. Tarpdalykinė prieiga – neabejotinas darbo privalumas. Veikale nerasime teorijų apžvalgos, panašių tyrimų apžvalgos ir grynai taikomojo žanro studijoje tai priimtina. Teorinis polėkis išnyra tarp veikalo eilučių, suvokiant motyvuotam ir pasirengusiam skaitytojui studiją hermeneutiškai. Studija, kaip visuma, aštriai kelia pasitikėjimo valdžia ir jos institucijomis klausimą. Autorius savitu, labai išsamiu rakursu parodo atgrasiąją Lietuvos biurokratijos pusę – kompetencijos stygių, cinizmą, atsakomybės stoką, akivaizdžius interesų konfliktus, nepagarbą piliečiui, nusišalinimą nuo savo prievolių ir įstatymais numatytos misijos paniekinimą etc. Visa tai liūdina ir leidžia kelti klausimą apie demokratijos, teisinės sistemos, o kartu ir valstybingumo apskritai kokybę mūsų šalyje.
Žanro, dizaino prasme studija yra aiški, tai – atvejo studija. Konkrečiai, labai išsamiai analizuojama LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (AEPK) veikla, įsigyjant, taikant ir diegiant Lietuvoje plagiato atpažinimo kompiuterinę programinę įrangą PlagScan. Metodo prasme atliktas tyrimas taip pat aiškus ir nepriekaištingas. Naudojamas dokumentų analizės, konkrečiai, administracinių dokumentų ir piliečio/mokslininko susirašinėjimo su LR AEPK dokumentų analizė. Šie dokumentai, jų atkarpos ir jų interpretacija sudaro patikimą empirinio tyrimo įrodymų bazę. Tyrimo dizaine galima įžvelgti ir kelis itin subtilius kokybinio socialinio tyrimo metodus, beje, Lietuvoje praktiškai netaikomus. Tai stebėjimas dalyvaujant ir autobiografinio metodo elementai. A. Armas nėra tyrėjas iš šalies. Jis tiria savo paties istoriją ir savo gyvenimo vieno iš socialinių vaidmenų atkarpą – piliečio/mokslininko kovą su instancijomis už teisingumą ir savo teises.
Veikalo misija neabejotinai kilni ir akivaizdžiai emancipacinė – ginti žmogaus ir mokslininko teises, pilietiškai reikalauti, nuosekliai siekti valdžios institucijų, valstybės tarnybos ir pareigūnų veiklos efektyvumo, skaidrumo, atsakomybės. Išdėstyti imperatyvai yra trivialūs, netgi šiek tiek patetiški. Juk visa tai figūruoja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje („Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, 5 str. 3 dalis), kituose baziniuose Lietuvos Respublikos įstatymuose: Viešojo administravimo, Valstybės tarnybos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo bei kituose. Intriga, įtampa, o neretai ir nuožmus konfliktas atsiranda tada, kuomet skambūs ir kilnūs teisės aktų imperatyvai ima grėsmingai disonuoti su valdžios institucijų ir aukštų pareigūnų faktine elgsena, absurdiškais jų sprendimais, kurie jaukia ir griauna pavestą reguliuoti sektorių, pažeidžia žmogaus ir piliečio teises, tiesiog profanuoja.
Iš tokio konflikto, kuris akivaizdžiai atliepia viešą interesą, kaip tik ir kilo šis dr. A. Armo veikalas. Galima klausti, kodėl tokių konfliktų tarp piliečio/mokslininko, kuris įsitikinęs, kad jo teisės pažeistos, ir instancijų nebandoma spręsti teisinėmis priemonėmis? Veikalo autorius A. Armas yra socialinių mokslų daktaras, o pagal pareigas – teisininkas-praktikas. Kvalifikuotas teisininkas bando tai daryti jau daugiau nei dvejus metus. Parašyta aibė pagrįstų skundų į visas įmanomas teisines ir administracines instancijas. Klausimai, bylos nuėjo net iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo. Informacija teikiama visoms Lietuvos Respublikos valdžios grandims – Prezidentui, Seimo vadovybei, Seimo komitetams, ministerijoms... Norisi tikėti, kad teisingumas ir civilizuotas viešasis valdymas šioje istorijoje anksčiau ar vėliau laimės. Mes – Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) aktyvistai konflikto tarp mokslininko ir „Instancijos“ istoriją tiesiogiai ir labai susirūpinę stebime jau daugiau nei metus laiko.
Skaitydamas instancijų atsirašinėjimą dr. A. Armui, nagrinėdamas teismų procesinius sprendimus, netikėtai suvokiau esminį dalyką. Juk tai unikali faktinė medžiaga solidžiam tarpdisciplininiam tyrimui apie biurokratijos, viešojo valdymo, administracinės teisenos ir aukštojo mokslo disfunkcijas posovietiniame krašte. Viskas privalo būti išanalizuota moksliškai, išversta į anglų klabą ir paviešinta.
Apie viešojo valdymo kokybės Lietuvoje stygių nuolat pasisako OECD/EBPO, Pasaulio Banko, Europos Komisijos ir kt. užsienio ekspertai. Kodėl prie kritinio diskurso, prie valymosi ir viešojo valdymo tobulinimo negalėtų, neturėtų prisidėti Lietuvos mokslininkai, įskaitant dr. A. Armą? Supratęs dr. A. Armo sukaupto archyvo platesnę, išskirtinę, vertę, pasiūliau turimų duomenų ir patirties pagrindu parengti mokslinę studiją. Aš labai dėkingas autoriui, kad mano paraginimas buvo išgirstas. Ši studija yra tik pirmasis didesnės sumanytos dėlionės fragmentas. Mūsų nuomone, LR Seimo įsteigta akademinio ombudsmeno tarnyba – LR AEPK – pastaruoju metu ritasi į vis gilesnę krizę. Mūsų nuomone, tokių diskredituojančių ir gėdingų istorijų, kaip PlagScan, minėtoje tarnyboje yra žymiai daugiau. Problemos ir klaidos LR AEPK šiuo metu sparčiai kaupiasi, nelyginant ledų sangrūda pavasario upėje. Viskas jau nagrinėjama, o faktinė įrodymų bazė svari ir nepaneigiama.
Skaitykite dr. A. Armo unikalų veikalą ir laukite tęsinio.
Prof.habil.dr. Gediminas Merkys
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo - LAMPSS - valdybos narys
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos tarybos narys
