2018.10.30 dieną įvyko LAMPSS susitikimas su Kauno technologijos universiteto rektoriumi prof. Eugeniju Valatka. Posėdyje dalyvavo LAMPSS pirmininkė doc. KU emeritė Asta Lapinskienė, LAMPSS pirmininkės pavaduotoja habil. dr. MRU prof. Žaneta Simanavičienė, LAMPSS tarybos nariai: dr. LSU doc. Aurelijus Kazys Zuoza, dr. LSMU prof. Artūras Stimbirys, dr. ASU profesinės sąjungos pirmininkas Romualdas Povilaitis; LAMPSS valdybos narys dr. KTU prof. Sigitas Vaitkevičius.

Posėdžio paskirtis pasidalinti idėjomis ir aukštojo mokslo matymo perspektyva. Taip pat, susipažinti su KTU ateities vizija liečiančia darbuotojų santykius bei darbo sąlygas.

LAMPSS teigiamai vertina KTU rektoriaus prof. Eugenijaus Valatkos požiūrį, kad reikalinga jėga, kuri gintų dirbančiuosius bet kurioje darbovietėje, taip pat sutinka, kad LAMPSS gali prisidėti prie KTU vystymosi bei veikti ta pačia kryptimi, jeigu bus tausojami žmogiškieji ištekliai KTU bei bus sudarytos palankios sąlygos jų veiklai Kauno technologijos universitete.

Susitikimo metu taip pat buvo diskutuota apie tai koks vaidmuo tenka universitetui mieste. KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka išsakė poziciją, kad universitetas integrali institucija mieste ir versle kam neprieštaravo ir LAMPSS atstovai. Diskusijos metu taip pat buvo paminėta ir tai, kad universitetas ir miestas yra glaudžiai susiję, o miestas universitetui reikalingas ne mažiau nei universitetas, todėl miestas universiteto turėtų būti matomas ir kaip potencialus medsenatas.

Prakalbus apie universitetų finansavimą LAMPSS pasidalino savo įgyta patirtimi apie šalies skiriamą finansavimą aukštajam mokslui. Diskusijos metu įvardinta, kad valstybės skiriamos lėšos mokslui ir mokymui nepakankamos, bet jų yra pakankamai daug. Todėl reikalingas teisingas jų perskirstymas. Labiausiai aukštasis mokslas nukenčia nuo to, kad yra prikurta daug įvairių pinigus skirstančių organizacijų, kurios pridėtinės vertės nekuria, o tik išbalansuoja mokslą kurdamos pseudo finansavimo kryptis prie kurių turi derintis ir savo idėjas pritempinėti aukštojo mokslo tyrėjai vietoje to, kad mokslo pasiekimus demonstruotų ir inovacijas kurtų savo tyrimų srityse.

Taip pat, LAMPSS universitetui pasiūlė kurti investicinį fondą kuris investuotų į verslus universiteto mokslininkų sukurtas idėjas ir technologijas paverčiančius plataus vartojimo produktais, prekėmis bei paslaugomis. Tai sukurtų sąlygas mokslininkams testuoti idėjas bei technologijas natūraliomis verslo sąlygomis. Įgalintų kurti masinio vartojimo produktus prekes ir paslaugas, kas leistų universitetui uždirbti, ne tik iš pačios idėjos sukūrimo, bet ir iš masinio jos platinimo. Tokios veiklos vystymas sudarys universitetui galimybes uždirbti papildomas mokslo plėtrai būtinas lėšas, kurių šiuo metu nepakankamai skiria valstybė ir ribotai prisitraukiama per mokslo fondus.

Prakalbus apie ribotą studentų skaičių LAMPSS pasidalino patirtimi ir matymu, kad šiuo metu aukštojo mokslo sistema išbalansuojama, nes ženklus skaičius jauno darbingo amžiaus žmonių yra ištraukiama iš darbo rinkos, kur galėtų kurti taip reikalingą BVP ir mokomi srautinėse auditorijose kartais po 50 ir daugiau dėl ko mažėja ir studijų kokybė. Grąžinimas tokių žmonių į darbo rinką taip pat prisidėtų ir prie tokios problemos sprendimo kaip asimetrijos darbo rinkoje mažinimas. Per didelis socialinių mokslų srities specialistų skaičiaus rengimas metai iš metų sukūrė perprodukcijos darbo rinkoje efektą, kas nulėmė tai, kad šioje srityje atsiradus hiperkonkurencijai labai vangiai kyla darbo užmokesčiai dėl ko nukenčia ir tie kurie šioje srityje dirba ir tie, kurie vis dar į šią sritį stoja.

Susitikimo metu aptarti ir kiti klausimai bei pateikta įvairių pasiūlymų tokių kaip išeitinės pašalpos kaupimas, pastatų pardavimas bei renovacija ir pan. 

Galima teigti, kad abi pusės buvo geranoriškos viena kitos atžvilgiu ir tikėtis, kad šis susitikimas taps ateities bendradarbiavimo pradžia.

• Ankstesnis
• Kitas