Dėstytojų, tyrėjų ir kitų aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių ES, tačiau aukštojo mokslo sektoriuje jie nebuvo keliami nuo 2008 m., nors dėstytojų, tyrėjų ir kitų aukštojo mokslo darbuotojų darbo krūvis ir kokybiniai reikalavimai nuolat didinami. Tiek XVI, tiek ir XVII LR Vyriausybių programose deklaruojama, kad švietimas yra prioritetinė sritis, nurodoma, jog bus didinami dėstytojų, o vėliau atitinkamai ir kitų darbuotojų atlyginimai (XVII Vyriausybės programoje 128.6.: „Sieksime, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai gautų adekvatų darbo užmokestį“), tačiau šios programos, deja, nevykdomos (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/3ed26560babd11e6a3e9de0fc8d85cd8).

Vyriausybės programos pasirašomos, patvirtinamos LR Seime ir tampa privalomos, tačiau jos nevykdomos, ir tai tęsiasi dešimtmečiais.

Neįvykdyti darbai pasirašytose programose galėtų būti vertinami kaip Vyriausybės ir konkrečių ministerijų nesėkmė. O gal kaip tik tai yra išskirtinis profesionalų gebėjimas mulkinti rinkėjus? Matome švietimo ministrės J. Petrauskienės vykdomą reformą, ir kažin ar galime ją vadinti profesionale. Juk ŠMM vadovaujama J. Petrauskienės turi 18 pavaldžių institucijų su milijoniniais biudžetais, ir galima įtarti, jog žiūri tik savo ir savo rėmėjų
interesų.

Faktas, kad Vyriausybė vengia priimti svarbius, savalaikius sprendimus ir stumia dėstytojus bei visus aukštojo mokslo darbuotojus į skurdą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) deda visas pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimų didinimo. 2017 m. įvyko du LAMPSS atstovų susitikimai su Premjeru S. Skverneliu ir trys susitikimai su ŠMM atstovais. Jų metu LAMPSS pateikė dabartinio AM finansavimo analizę bei nurodė galimybes ir būdus, kaip padidinti AM darbuotojų atlyginimus. Deja, ŠMM laikosi tvirtos nuostatos, kad dėstytojų ir atitinkamai kitų aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai galės būti didinami tik susijungus AM institucijoms (žr. http://agenda.mosta.lt/tema-kur- link-turi- judeti-aukstasis-mokslas-lietuvoje/26-ar-vyriausybe-turi-aukstojo-mokslo-atnaujinimo-plana), bet ir čia nenurodoma, kada ir kiek. Tokiu būdu aukštojo mokslo darbuotojai daromi vis nesibaigiančių aukštojo mokslo reformų įkaitais, o atlyginimo didinimas ir vėl nukeliamas į laikotarpį kai šalį valdys kuri nors kita būsima Vyriausybė.

Premjeras atkreipė dėmesį, kad biudžeto projekte nenumatyta lėšų AM finansavimui didinti. Maža to. Jis kartą prasitarė, kad aukštojo mokslo įstaigų jungimu siekiama sutaupyti, bet ne perskirstyti neefektyviai naudojamas, 20 proc. biudžeto išlaidų, o tai, ko gero, reiškia, kad jungiant aukštojo mokslo įstaigas sutaupytos lėšos likusioms nebus atiduodamos.

Įvertinus šių institucijų nuolat pateikiamus tuos pačius argumentus, galima konstatuoti, kad šiuo metu visos derybinės galimybės ir rezervai susitarti yra išsemti. Vyriausybei vengiant derėtis dėl darbo užmokesčio aukštojo mokslo darbuotojams didinimo garantijų lieka tik viena galimybė – griežtai REIKALAUTI, t. y. skelbti visuotinį aukštojo mokslo institucijų darbuotojų streiką.

LAMPSS šiuo metu pradeda parengiamuosius visuotinio aukštojo mokslo institucijų darbuotojų STREIKO skelbimo veiksmus. Vienas jų - aukštojo mokslo darbuotojų nuomonės apklausa skirta išsiaiškinti ar jau iš tiesu atėjo laikas skelbti aukštojo mokslo darbuotojų visuotinį streiką. Todėl kviečiame Jus pasidalinti savo nuomone ir atsakyti į anketos klausimus.  

LAMPSS pirmininkė dr. A. Lapinskienė

• Ankstesnis
• Kitas