LAMPSS atstovų ir Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio susitikimas Š. m. vasario 12 dieną įvyko Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir Švietimo ir mokslo ministro D.

Pavalkio susitikimas. Buvo tikimasi sužinoti naujojo ministro nuomonę apie LAMPSS iškeltas problemas aktualias visiems aukštųjų mokyklų darbuotojams bei galimybę LAMPSS nariams dalyvauti peržiūrint bei formuojant aukštojo mokslo strategiją. XVI vyriausybės programa numato bendradarbiavimą su socialiniais partneriais priimant svarbius sprendimus. Nors ministras dėl įtemptos darbotvarkės nebuvo susipažinęs su iš anksto pateiktais klausimais, bet dėl ankstesnės profesinės veiklos gerai žino Lietuvos aukštojo mokslo situaciją bei vysktančius procesus.

LAMPSS pirmininkas A. Stimbirys pristatė problemas, tarp kurių į pirmą vietą buvo iškeltas darbuotojų atstovavimo universitetų bei jų padalinių valdymo organuose klausimas. Tai būtų galimybė tiesiogiai gauti informaciją ir išsakyti nuomonę dėl akademinės veiklos vykdymo.

Daugeliui aukštųjų mokyklų aktualūs atvirumo ir įvairių reformų viešinimo bendruomenėje reikalai: universitetų autonomija kartais virsta autokratija, todėl įstatymo tvarka turėtų būti numatyta galimybė profsąjungų atstovams dalyvauti priimant sprendimus. Buvo pabrėžta, kad dėstytojai yra labiausiai socialiai neapginta grupė visoje Lietuvos darbo rinkoje, visi kiti gauna išeitines kompensacijas baigę savo kadencija, tame tarpe ir seimo nariai. Dėstytojas dirbęs universitete 40 metu ,neskelbiant konkurso išeina į gatvę negavęs nei lito kompensacijos už išdirbtą laikotarpį, nes visą laiką dirbo pagal terminuotą darbo sutartį. Reikia taisyti mokslo ir studijų įstatymą, tuomet, atleidus dėstytojus, jie gautų išeitines kompensacijas taip pat, kaip ir Seimo nariai, ar dirbantys pagal neterminuotas sutartis.

Susitikimo metu buvo aptartas ir naujasis aukštojo mokslo finansavimo modelis. Dėl mažėjančio studentų skaičiaus (planuojamas daugiau nei 9 % mažėjimas), mažės ir finansavimas aukštajam mokslui, bet ketinama švelninti šį mažėjimą: galbūt galėtų mažėti studentų skaičius, bet ne finansavimas konkrečioms studijų kryptims ar programoms. Šiuo metu ŠMM keliamas tikslinių kvotų klausimas, bandoma suplanuoti Lietuvos darbo rinkoje trūkstamas specialybes ir nukreipti lėšas šių specialistų rengimui. Taip pat iškilo klausimas apie ne pagal specialybę dirbančius bei išvykstančius iš Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventus.

Galbūt valstybė finansuojami studentai turėtų sumokėti už studijas, ar atidirbti po baigimo tam tikrą laiką Lietuvoje.

Buvo svarstomas klausimas dėl studijų kokybės. LAMPSS pasiūlė universitetams lėšas skirtine tik pagal įstojusių studentų skaičių, bet vertinti baigusių reikalingų Lietuvai specialistų dirbančių pagal specialybę skaičių. Tada aukštosios mokyklos nebūtų suinteresuotos išlaikyti kuo didesnį studentų skaičių, nes nuo vien šito priklausytų finansavimas. Būtų galima daugiau įstojusiųjų „nubarstyti“, pakiltų studijų kokybė Vyriausybės programoje numatomas dėstytojų prestižo didinimo bei darbo krūvio mažinimo punktas. Tai susiję su atlyginimų klausimu. Ministras pabrėžė, kad ŠMM negali daryti įtakos atlyginimams, studento krepšelyje yra numatyta atlyginimo dalis. Buvo paliestas ir kvalifikacijos vertinimo klausimas, pabrėžta, kad skirtingų sričių mokslininkams turėtų būti taikomi skirtingi kriterijai, atsižvelgiant į specifiką, negalimas vien tik kiekybinis vertinimas. Taip pat buvo diskutuota dėl viešųjų pirkimų mokslo srityje. Problema ministerijai yra žinoma ir jau buvo aptariama su Viešųjų pirkimų tarnyba, galimas būdas spręsti šį klausimą – leisti, kad pirkimus vykdytų tiesiogiai mokslinės programos vadovas, kuris yra finansiškai atsakingas už lėšų naudojimą.

Kadangi bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra Vyriausybės programos prioritetas, LAMPSS atstovams buvo pažadėta įtraukti susivienijimo narius į Aukštojo mokslo tarybą bei Švietimo įstatymo peržiūros grupę, tikimasi aktyvaus LAMPSS dalyvavimo svarstant aukštojo mokslo strategiją.

• Ankstesnis
• Kitas