Balandžio 26-27 d. Bukarešte (Rumunijoje) vyko aštuntoji Bolonijos proceso šalių ministrų konferencija. Europos universitetų darbuotojų profesinių organizacijų atstovai, kurių delegacija taip pat dalyvavo Bolonijos proceso šalių ministrų konferencijoje, balandžio 24-25 d., prieš pagrindinę konferenciją, surengė satelitinį Europos švietimo profesinių sąjungų organizacijos (ETUCE) Aukštųjų mokyklų ir mokslo nuolatinio komiteto posėdį, kuriame aptarė Bolonijos proceso eigą.
ETUCE komitetas savo satelitiniame renginyje aptarė pasiūlymus ir išsakė pastabas dėl ruošiamo paskelbti Bolonijos proceso Bukarešto komunikato. Beje, panašų pasitarimą prieš susirenkant Europos švietimo ministrams surengė ir Europos studentų organizacijų atstovai.

Lietuvos universitetų darbuotojus šiame Europos švietimo profesinių sąjungų renginyje atstovavo Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo tarptautinių ryšių koordinatorius prof. Linas Šumskas. Diskusijose buvo atkreiptas dėmesys ne tik į Bolonijos proceso pozityviąsias puses, tačiau ir į neigiamas pastarųjų metų universitetinių studijų ir mokslo reformų tendencijas. Pasitarimo dalyviai nurodė, kad Europos šalių vyriausybės vis didesnę studijų mokesčių naštą perkelia ant studentų pečių, be to intensyvėja universitetinių studijų komercializacija ir marketizacija. Tuo tarpu universitetų misija yra platesnė – formuluoti demokratines vertybes, burti visuomenę, orientuoti į gerovės siekimą, skatinti inovacijas bei pažangą. Buvo aptartas ETUCE 2011 m. spalio 20 d. komunikatas „ Aukštuoju mokslu neprekiaujama" (Higher Education not for Sale), kuris sukritikavo Europos komisijos idėją plėsti „žinių trikampio" koncepciją: švietimas-moksliniai tyrimai-verslas.

Centrinės ir Rytų Europos universitetų profesinių sąjungų atstovai kėlė aktualiausias universitetinių studijų, mokslinių tyrimų problemas. Jie pastebėjo, kad ekonominės krizės laikotarpiu ženkliai mažėjo universitetų darbuotojų atlyginimas (pvz., Rumunijoje net iki 25 proc.), didėjo darbo krūviai, žymiai padidėjo mokestis už mokslą, vis daugiau studentų vyksta mokytis į kitas šalis, kur yra palankesnės mokymosi sąlygos ir geresnės įsidarbinimo perspektyvos. Pasitarimo dalyviai pritarė nuomonei, kad vyriausybių taikomos taupymo aukštojo mokslo sąskaita priemonės yra nepriimtinos, nes gali tik pagilinti socialinę ir ekonominę krizę.
Europos švietimo profesinių sąjungų organizacijos (ETUCE) Aukštųjų mokyklų ir mokslo nuolatinio komiteto posėdyje dalyvavo ir šios organizacijos direktorius Martinas Riomeris. Plenariniame posėdyje jis atkreipė dėmesį, kad nors vakarų Europoje profesinės sąjungos yra traktuojamos kaip svarbūs socialiniai partneriai, tačiau kai kuriose postkomunistinėse šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, darbdaviai dažnai ignoruoja kolektyvinių derybų ir socialinio dialogo svarbą. ETUCE direktorius priminė, kad dar kovo mėnesį kreipėsi į Lietuvos švietimo ministeriją dėl nepriimtinos jos pozicijos nustatant darbdavį ir pripažįstant ministerijos, kaip darbdavio funkcijas. Jis priminė, kad jei situacija greitu laiku nepasikeis ir jei ministerija nedės pastangų išsiaiškinti, kas yra darbdavys švietimo srityje Lietuvoje, ETUCE ketina rašyti skundą į Tarptautinę darbo organizaciją Ženevoje. Taigi, ETUCE pasiryžusi solidariai remti mūsų pastangas normalizuoti socialinį dialogą tarp švietimo darbuotojų ir darbdavių Lietuvoje.

prof.Linas Šumskas,
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo
(LAMPSS) tarptautinių ryšių koordinatorius

Warning: No images in specified directory. Please check the directory!

Debug: specified directory - https://archyvas.lampss.lt/images/ETUCE2012

• Ankstesnis
• Kitas