7-toji aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų konferencija
- Atnaujinta: 2013 sausio 30, Trečiadienis 17:48
2010 m rugsėjo 10-12 d. Vankuveryje (Kanada) vyko tarptautinio Švietimo internacionalo surengta 7-toji aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų konferencija (7th International Hihgher Education and Research Conference). Konferencijoje dalyvavo 49 profesinių organizacijų atstovai iš 33 šalių. Didžiausios buvo Kanados, JAV delegacijos. Rytų ir Centrinės Europos šalis (pokomunistinį regioną) atstovavo Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Kroatijos, Serbijos delegatai.
Pagrindinė konferencijos tema tapo pasaulinės ekonominės krizės padarinių aukštosioms mokykloms, moksliniams tyrinėjimas aptarimas ir profesinių organizacijų tolimesnės strategijos aptarimas. Todėl nenuostabu, kad konferencijos apibendrinime ir ataskaitoje buvo suformuluotas labai tikslus universitetų, mokslo institutų darbuotojų profsąjunginio judėjimo lozungas ypač aktualus ir mums Lietuvoje universitetų, mokslo institutų finansinių apkarpymų kontekste:
"Vandalai prie vartų: ginkime aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus"
Profesinių organizacijų atstovai iš įvairių pasaulio regionų, pažymėjo, kad jų šalyse yra labai aiškios aukštojo mokslo komercializavimo ir privatizavimo tendencijos: mažėja valstybės lėšomis finansuojamų studentų skaičiai, įvedamos apmokamos studijų paslaugos, atsiranda komercializuotos apmokamos studijų programos valstybės finansuojamuose universitetuose ir koledžuose. Tuo būdu aukštasis mokslas iš visuomeninės vertybės virsta privačiu interesu ir asmenine vertybe – taigi grįžtame į devynioliktą amžių....
Ypatingai ryškios privatizacijos, komercializacijos tendencijos Lotynų Amerikos šalyse, Azijos žemyne. Globalizacijos eroje ypač paplito ir įvairių Europos ar Šiaurės Amerikos išsivysčiusių šalių universitetų filialų steigimas, kada prestižinių universitetų diplomais dažnai pridengiama žema studijų kokybė. Todėl deklaruojami kilnūs visuomeniniai tikslai tampa pasipelnymo šaltiniu siauroms suinteresuotų žmonių grupėms, aukštasis išsilavinimas tampa neprieinamas vidutines ir žemas pajamas gaunantiems piliečiams.
Konferencijoje diskutuota apie aukštojo mokslo regionalizaciją ir globalizaciją Bolonijos proceso kontekste. Pažymėta, kad nors Bolonijos procesas yra didelis žingsnis į Europos ir kitų šalių aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą, studijų standartų harmonizavimą. Tuo pačiu išreikštas nerimas, kad šis procesas gali padidinti tarpusavio konkurenciją ir skatinti komercializaciją. O tai neatitinka pačios Bolonijos deklaracijos dvasios.
Viena iš konferencijos plenarinių sesijų buvo skirta teisumo ir lygių galimybių problemoms aukštajame moksle nagrinėti. Pirmiausia ši problema susijusi su mažesnėmis galimybėmis studijuoti mažesnes pajamas turintiems asmenims. Pažymėta, kad eilėje šalių neįgalūs žmonės, kai kurios tautinės mažumos turi žymiai mažesnes galimybes įgyti išsilavinimą. Iš kitos pusės (pranešimą padarė Švedijos atstovė) atskirose valstybėse ir net Skandinavijos šalyse dar nėra galutinai išspręstas lygių galimybių problema tarp skirtingų lyčių (pvz. vyrams ir moterims užimti vadovaujančius postus ar eiti profesorių pareigas). Taigi profesinės asociacijos kviečiamos daugiau skirti dėmesio ir šiai veiklos sričiai.
Buvo diskutuojama ir apie dėstytojų darbo vertinimą ir universitetų reitingavimą. Pažymėta kad ir čia gana ryškios rinkos ir didėjančios konkurencijos tendencijos. Dažnai vertinami tokie neakademiniai dėstytojų darbo rodikliai kaip „lėšų pritraukimas". Ypač kritikuotos įvairios universitetų reitingavimo sistemos. Toks reitingavimas pastaruoju metu tapo populiarus tiek tarptautiniu mastu tiek atskirų šalių viduje. Tačiau, šios reitingavimo sistemos dažniausiai tarnauja aukštojo mokslo privatizavimo ir marketizavimo tikslams, bet ne studentų ir dėstytojų interesams. Neobjektyvų, iškraipantį reitingavimą kritikavo ir konferencijoje dalyvavę studentų organizacijų atstovai, kadangi jame dažniausiai neatsižvelgiama į studentams svarbius studijų kokybės kriterijus (pvz., studijų kainą, gaunamas kompetencijas, akademinio bendravimo atmosferą ir kt.).
Konferencijoje kalbėta ir apie dėstytojų ir mokslininkų teisių gynimą įgyvendinant 1997 metų UNESCO rekomendacijas „Dėl Aukštojo mokslo institucijų personalo statuso". Pranešimą apie šio statuto įgyvendinimą padarė Latvijos atstovė Ilze Trapenciere. Ji pažymėjo, kad dėl ekonominės krizės Latvijos universitetų darbuotojai patyrė didelius atlyginimų apkarpymus. Tai neatitinka UNESCO rekomendacijų. Be to universitetų dėstytojų profesinės sąjungos nėra atstovaujamos universitetų senatuose – taip pat UNESCO rekomendacijų pažeidimas. Buvo pažymėta, kad šių rekomendacijų įgyvendinimo klausimas tebelieka aktualus daugelyje šalių, kad būtina ir toliau monitoruti šio dokumento įgyvendinimą.
Taigi konferencija sudarė galimybę aptarti svarbiausias globalines ir šalių aukštojo mokslo institucijų darbuotojų aktualijas ir numatyti profesinių sąjungų strategijos gaires. Konferencijos metu buvo užmegzti kontaktai su kolegomis įvairių šalių profesinių sąjungų. Mes, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų atstovai, turime pasiremti kitų šalių profsąjungų patirtimi ir pasinaudoti tarptautine tribūna savo šalies aukštojo mokslo interesams ginti.
dr. Linas Šumskas, LAMPSS tarptautinių ryšių koordinatorius, konferencijos dalyvis
