Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS), vykdydamas savo misiją, nuolat domisi darbuotojų atlyginimais, socialine padėtimi ir, siekdamas pagerinti ypač blogą šios sferos situaciją, stengiasi siūlyti įstatymų pataisas, dalyvauti biudžeto svarstymuose, įtvirtinti Švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Šį tikslą pasiekti sudėtinga, nes pastaraisiais metais akivaizdžiai susidūrėme su faktu, kad 2008–2016 m. LR Vyriausybės padaliniai – Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija – nevykdė LR vyriausybinių programų, kuriose, be kita ko, buvo numatytas atlyginimų didinimas aukštajam mokslui (AM), galbūt tikėdamiesi, kad įvesti „studijų krepšeliai“ stebuklingai išspręs aukštojo mokslo sektoriaus atlyginimų problemą.

Daugelio metų profesinių sąjungų veiklos patirtis rodo, kad, tęsdamos neoliberalią ekonominę, socialinę ir mokslo politiką, buvusios LR vyriausybės net nekėlė klausimo dėl akivaizdžiai būtino didesnio AM sektoriaus finansavimo. Pradėjus dirbti su nauja Vyriausybe, net ir šių metų susitikimuose su Premjeru ir ŠM ministre, universitetams vis dar buvo ciniškai siūloma didinti atlyginimus, atleidžiant kas trečią arba daugiau aukštųjų mokyklų darbuotojų. Reikėjo įdėti daug pastangų, pateikiant finansinius, ekonominius ir socialinius rodiklius bei kitus argumentus, kad įrodytume, jog toks Vyriausybės požiūris aukštąjį mokslą veda į pražūtį, nes atgaivinti tai, kas bus prarasta, reikės ne vieno dešimtmečio. LAMPSS organizavo konferencijas (2016-05-25; 2016-09-20; 2017-03-23) LR Seime („Aukštasis mokslas tarp krizės ir galimybių“, „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“), šiuo klausimu nuolat pasisakydavo spaudoje, teikdavo viešus pareiškimus. Deja, ši veikla laukiamų rezultatų neužtikrino, todėl 2017 m. birželio 15 d. Vilniuje organizavome mitingą prieš Vyriausybės vykdomą aukštojo mokslo skurdinimą, neoliberalią socialinę politiką, antidemokratišką aukštojo mokslo reformą ir parodėme, kad aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos reikalauja ir reikalaus atsakomybės bei atskaitomybės už skubotai ir neapdairiai vykdomos rizikingos „reformos“ padarinius bei už aukštųjų mokyklų darbuotojų – mūsų šalies piliečių – padėtį ir likimą.

Akademiniai darbuotojai, dėstytojai ir mokslininkai, pripažįsta būtinybę kokybiškai atlikti savo pareigą – vykdyti tyrimus ir ugdyti studentus, tačiau gaudami apgailėtinus atlyginimus, dirbdami keliuose darbuose, kad galėtų bent išgyventi, pasiekti dar aukštesnių kokybinių rodiklių yra nebepajėgūs. Todėl siekiame, kad Lietuvos valdantieji pradėtų deramai vykdyti savo pareigas: imtųsi atsakomybės racionaliai bei nuosekliai vykdyti AM reformą, kuri turėtų pagrįstai prognozuojamų pozityvių pasekmių mokslo ir studijų sektoriui bei Valstybės raidai.

Nesulaukę Vyriausybės ir ŠMM supratimo, kad esminė aukštojo mokslo kokybės sąlyga – savo darbą galintys dirbti (o ne nuolat papildomų uždarbių ieškantys, keliose darbovietėse dirbantys) mokslininkai ir dėstytojai, paskelbėme pasiruošimo streikui etapą ir atlikome reprezentatyvią apklausą. Jos duomenys atskleidė, kad apie 90 proc. apklaustųjų nepatenkinti savo atlyginimu, apie 70 proc. dalyvautų streike, o palaikytų jį apie 90 proc. apklaustųjų. Taigi aukštojo mokslo sistemos krizė pasiekė kritinį lygį: pasipiktinimo ir nepasitenkinimo lygis tarp dėstytojų ir mokslo darbuotojų šiuo metu yra daugiau negu pakankamas masiniams protesto veiksmams.

Derybos ir minėtų veiksmų visuma galų gale valstybinėms institucijoms leido pripažinti, kad esminė mokslo ir studijų sistemos problema – katastrofiškai mažas finansavimas. LR Seimo pirmininkas V. Pranckietis bei Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša pažadėjo, kad finansavimas aukštajam mokslui 2018 m. išliks to paties lygmens, nepaisant studentų skaičiaus mažėjimo. Pažadas ištesėtas. Į pateiktą LR Seimui svarstyti biudžeto projektą buvo įrašyta papildomai 22,6 mln. eurų, kurie aukštajam mokslui būtų skirti 2018 m. Atlyginimus didinti numatyta pagal patvirtintą LR Vyriausybės programą, kasmet ją derinant su dabar jau pasirašyta Švietimo šakos kolektyvine sutartimi. Pasiekusios tokį laimėjimą, profesinės sąjungos vėl grįžo prie kolektyvinių derybų ir, galutinai suderinusios Švietimo šakos kolektyvinės sutarties tekstą su LR Vyriausybės įgaliota ŠM ministre J. Petrauskiene, 2017 m. lapkričio 6 d. pasirašė Švietimo šakos kolektyvinę sutartį.

Pirmą kartą per visus nepriklausomybės metus aukštųjų mokyklų profesinėms sąjungoms atstovaujantis LAMPSS iškovojo šiuos ypač svarbius pasiekimus:

1. Aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimams didinti 2018 m. bus skirta papildomi 22,6 mln. eurų.
2. Kolektyvinėje sutartyje yra numatytas AM specialistų perkvalifikavimas su toms veikloms skiriamu finansavimu. Kartu su profesinių sąjungų atstovais bus sukurta darbo grupė, numatysianti perkvalifikavimo veiksmų planą atskirose AM institucijose.
3. Švietimo šakos kolektyvinėje sutartyje sutarta dėl pedagogų, turinčių 30 metų darbo stažą, išankstinio pasitraukimo iš darbo ir kompensacijų mechanizmo sukūrimo. LAMPSS dalyvaus šioje darbo grupėje kartu su mokytojais.
4. Numatyta suderinti mokslininkų pensijų skyrimo ir realizavimo ypatumus, peržiūrėti mokslininkų pensijų bazės dydį kartu su Socialinių reikalų ir darbo ministerija.
5. Peržiūrėti rekomendacijas dėstytojų darbo laiko sandarai ir jas įteisinti.

Būtina pabrėžti, kad daugelis ŠŠKS punktų yra nukreipti į Vyriausybės programą, kurioje įvardyti Vyriausybės įsipareigojimai iki 2020 m. didinti atlyginimus visiems švietimo sistemos darbuotojams iki vidutinio – 1 000 eurų.

Nors aukštojo mokslo ir studijų sektorius jau seniai pralaimi konkurencinę kovą dėl talentų ne tik su kitų valstybių mokslo sektoriumi, bet ir su Lietuvos darbdaviais, tačiau reikia tikėtis, kad visiems aktyviai įsitraukus į profesinių sąjungų veiklą Švietimo šakos kolektyvinĖ sutartIS ir apgalvota bei pagrįsta Aukštojo mokslo reforma užtikrins Aukštojo mokslo prestižo ir kokybės augimą.

LAMPSS pirmininkė doc. dr. Asta Lapinskienė

Attachments:

Švietimo šakos kolektyvinė sutartis

• Ankstesnis
• Kitas